 |
|
Gimė 1916 m. sausio 24 d. Junkūnų kaime, Rokiškio r., mirė – 2004 m. sausio 6 d., palaidota Plungės miesto (Telšių g.) kapinėse, šeimos kapavietėje.
Išsimokslinimą įgijo nepriklausomoje Lietuvoje.
1935 m. baigė Rokiškio gimnaziją, 1938 m. – vokiečių kalbos studijas Klaipėdos pedagoginiame institute.
Po studijų mokytojavo Klaipėdos krašte, vėliau Kuršėnuose.
Bėgdama nuo karo baisumų, ji atsidūrė Žemaitijoje, mokytojavo Kontaučiuose, Plungėje.
Dirbo vakarinėje mokykloje, Plungės 3-ojoje vidurinėje mokykloje, vėliau – Statybos technikume, kur dėstė vokiečių ir prancūzų kalbas.
Be pedagoginio, aktyviai dirbo visuomeninį darbą.
Septynerius metus buvo Plungės Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininkė, įkūrė medicinos seserų kursus.
Ypatingą vietą Mokytojos gyvenime užėmė kraštotyros veikla. Šį darbą ji pradėjo pokaryje, jau gyvendama Plungėje.
Žemaičių žemė su savo įdomia ir garbinga istorija tapo jai pažadėtąja žeme. Šis pomėgis anksti peraugo į didžiulį norą iš naujo atrasti ir sugrąžinti pamirštą praeitį. Ieškojimai nusidriekė iki Italijos, Prancūzijos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Šveicarijos ir kitų šalių.
Dirbdama kunigaikščių Oginskių rūmuose įsikūrusiame Statybos technikume, pradėjo rinkti šio dvaro istoriją, įkūrė kraštotyros muziejėlį, buvo nepakeičiama ekskursijų po Žemaitijos kraštą vadovė.
Jos dėka ne tik Plungei, bet ir Rietavui, Plateliams, Gegrėnams, Šateikiams ir daugeliui kitų vietovių buvo atvertas didžiulis ir neįkainojamas istorijos klodas. Profesorius Česlovas Kudaba švelniai ją vadino „kraštotyros bitele“.
Daug laiko skyrė akmenų, alkakalnių, piliakalnių aprašymams.
Mokytoja išleido dvi knygas – „Atsisveikinimas su Tėvyne“ ir „Šimtmečių takais“, parašė daugybę straipsnių, kurie buvo publikuoti Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos spaudoje.
Visą savo turtingą darbų ir asmeninį archyvą ji padovanojo Žemaičių dailės muziejui, Plungės miesto bendruomenei.
Eleonora Ravickienė dažnai kartodavo, kad meilė Tėvynei, kurią jai įskiepijo mokytojai, buvo pagrindinis stimulas, įprasminęs visą jos gyvenimą ir veiklą.
Buvo Žemaičių akademijos, Simono Daukanto bibliofilų klubo garbės narė, Plungės miesto garbės pilietė.
Už įnašą į lietuvių-prancūzų draugystę 1994 m. padėką jai pareiškė Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philipas de Suremainas, už nuopelnus Lietuvos kultūrai 1996 m. ji apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I-ojo laipsnio medaliu. 2002 m. apdovanota Lenkijos Respublikos medaliu „Už nuopelnus lenkų kultūrai“.
Svarbesnės publikacijos
Ravickienė E. Akmeniniai sviediniai // Kibirkštis (Plungė). – 1980, birž. 21.
Ravickienė E. Akmenys mįslė // Gimtinė. – 1993, Nr. 3, p. 3.
Ravickienė E. Alko alkakalnis // Kibirkštis (Plungė). – 1980, rugs. 4, p. 3-4.
Ravickienė E. Apieros kalnas // Gimtinė. – 1996, Nr. 6, p. 5.
Ravickienė E. Ar neužklos užmaršties dulkės // Žemaitis (Plungė). – 1995, spal. 14.
Ravickienė E. Ąžuolas kapeliuose // Gimtinė. – 1996, Nr. 1, p. 6, 8.
Ravickienė E. Babrungo piliakalniai // Kibirkštis (Plungė). – 1980, birž. 14, 17 ir 19.
Ravickienė E. Didvyčių senkapiai // Gimtinė. – 1993, Nr. 9, p. 3.
Ravickienė E. Dingęs Gondingos miestas // Žemaitis (Plungė). – 1993, gruod. 1.
Ravickienė E. Gondinga – Plungės motina // Kibirkštis (Plungė). – 1976, rugs. 25.
Ravickienė E. Gondinga padavimuose // Žemaitis (Plungė). – 1996, liep. 13, p. 6.
Ravickienė E. Gondingos papėdėje // Gimtinė. – 1998, Nr. 2, p. 6.
Ravickienė E. Išnykusi tauta: Kuršiai istorijos vingiuose. Apuolė. Kuršių pavergimas. Vietovardžiai Plungės apylinkėse // Plungė. – 1995, birž. 2, 9, 16. – Tas pat: Mūsų žodis (Skuodas). – 1995, rugpj. 9, 12, 26.
Ravickienė E. Jei akmenys galėtų prakalbėti // Plungė. – 1996, saus. 19, p. 3.
Ravickienė E. Kad Gondingos akmenys prabiltų…// Kibirkštis (Plungė). – 1981, geg. 23, 26, 28.
Ravickienė E. Krašto keliais // Gimtinė. – 1998, Nr. 10, p. 5.
Ravickienė E. Kur Platelių pilis su legendom // Švyturys (Kretinga). – 1987, kovo 31.
Ravickienė E. Lekemės piliakalnis // Kibirkštis (Plungė). – 1982, saus. 9.
Ravickienė E. Lieplaukalės piliakalnis // Žemaitis (Plungė). – 1991, saus. 10, p. 6.
Ravickienė E. Liepų keliu // Švyturys (Kretinga). – 1991, saus. 5, p. 6.
Ravickienė E. Milžinų žiedai // Žemaitis (Plungė). – 1991, spal. 3, p. 3.
Ravickienė E. Miręs miestas // Žemaičių žemė. – 1994, Nr. 1, p. 17. – Tas pat: Gimtinė. – 1994, Nr. 1, p. 3.
Ravickienė E. Panų kalnas // Brasta (Plungė). – 1994, geg. (Nr. 2), priedas, p. 2-3. – Tas pat: Gimtinė. – 1994, Nr. 3.
Ravickienė E. Pasklepiai-Prūsaliai-Prūsai // Gimtinė. – 1998, Nr. 6, p. 6.
Ravickienė E. Paslaptingieji akmenys // Žemaitis (Plungė). – 1991, vas. 12, p. 3.
Ravickienė E. Paslaptingosios “pilalės” // Kibirkštis (Plungė). – 1977, kovo 19.
Ravickienė E. Piliakalnis – bičių globėjas // Kibirkštis (Plungė). – 1983, saus. 15.
Ravickienė E. Platelių pilis // Kibirkštis (Plungė). – 1979, lapkr. 6.
Ravickienė E. Prie Amerikos ežero // Gimtinė. – 1996, Nr. 2, p. 4.
Ravickienė E. Prie Gondingos piliakalnio // Kibirkštis (Plungė). – 1971, birž. 24.
Ravickienė E. Senosios Plungės kapinės // Žemaitis (Plungė). – 1991, gruod. 19, p. 3.
Ravickienė E. Surblių piliakalnis // Kibirkštis (Plungė). – 1981, spal. 20.
Ravickienė E. Šimtmečių takais. – Klaipėda, 1997. – 158 p.
Ravickienė E. Vilkų alkakalnis // Kibirkštis (Plungė). – 1981, birž. 4.
Ravickienė E. Vilkų alkakalnis // Komjaunimo tiesa. – 1984, rugpj. 9.
Ravickienė E. Vilkų kaimas // Žemaitis (Plungė). – 1994, spal. 15.