 |
|
Gimė 1887 m. Gaigalių kaime, Kupiškio r., mirė 1980 m. Kaune, palaidotas Užpaliuose, Utenos r.
Įstojo į Kauno kunigų seminariją, bet jos nebaigė.
Nuo 1908 iki 1958 m., išlaikęs mokytojo egzaminus, su pertraukomis dirbo pedagogo darbą: mokytoju, direktoriumi, inspektoriumi, vėl mokytoju Rokiškio, Skapiškio, Radviliškio, Utenos, Ukmergės, Dusetų, Pakruojo, Salų mokyklose.
1912–1917 m. neakivaizdžiai studijavo Maskvos archeologijos institute istorijos-archeologijos skyriuje, apgynė disertaciją “Lietuvos didžiosios kunigaikštystės nelaisvo ūkio istorijos medžiaga” ir gavo diplomuoto archeologo vardą.
Laisvalaikiu rinko archeologinius radinius, tautodailę, senienas ir 1929 metais įkūrė Utenos istorijos muziejėlį, bet 1940 m. okupantų buvo priverstas palikti Uteną ir muziejų.
1951-1956 m., būdamas tremtyje Krasnojarsko krašte, išvertė Hermano Vartbergės kroniką. Mokėdamas keletą kalbų (lenkų, rusų, lotynų, vokiečių), vėliau išvertė ir Vygando Marburgiečio ,,Naują Prūsų kroniką“, ,,Senąją Livonijos kroniką“, ,,Eiliuotą Livonijos kroniką“, Petro Dusburgo ,,Prūsų žemės kroniką“.
Surinko medžiagą apie Užpalius, Uteną, turėjo 3400 tomų lituanistinę-istorinę biblioteką, kuri žuvo 1944 m. jo namuose.