 |
|
Gimė 1880 m. birželio 17 d. Kretingoje, mirė – 1954 m. rugsėjo 15 d. Ohajo valstijoje, JAV. 1995 m. palaikai perlaidoti Kretingos miesto kapinėse.
Pradinį išsilavinimą gavęs Kretingoje, mokėsi Palangos progimnazijoje, bet buvo pašalintas už atsisakymą dalyvauti stačiatikių pamaldose.
Mokslus tęsė Rygos Aleksandro gimnazijoje, kur per K. Bielinį įsitraukė į lietuvybės veiklą.
1904 m. baigė Sankt Peterburg archeologijos institutą, o 1910 m. – Sankt Peterburgo Karo medicinos akademiją.
1904 m. baigęs Peterburgo archeologijos institutą, V. Nagevičius tapo vienu pirmųjų profesionalių Lietuvos archeologų.
Įsijungęs į mokslo tiriamąją veiklą, 1907 m. balandžio 7 d. dalyvavo pirmajame Lietuvių mokslo draugijos susirinkime, 1918–1919 m. buvo draugijos valdybos narys.
1908 m. besimokydamas Sankt Peterburge sukūrė slaptą lietuvių studentų organizaciją „Fraternitas Lituanica“, savo tikslu siekusią išlaikyti lietuvybę.
Nuo 1910 m. tarnavo Rusijos jūrų karo laivyne.
1918 m. grįžo į gimtinę, aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos kariuomenę, steigė visuomenines organizacijas, puoselėjo gamtos ir kultūros paveldą, vykdė mokslinius Lietuvos priešistorės tyrimus, įkūrė Karo muziejų.
Už nuopelnus kuriant Lietuvos kariuomenę 1920 m. gavo Babtų dvaro sodybą su 20 ha žemės. Dvarą pavadino Žemaitkiemiu ir įsteigė pavyzdinį ūkį, garsėjusį veisliniais žirgais. Sulenkėjusioje Babtų apylinkėje puoselėjo lietuvybę ir tautines tradicijas, kasmet rengė Jonines, į kurias suvažiuodavo Kauno inteligentija ir valstybės vadovai.
1921–1925 m. Valstybinės archeologijos komisijos narys, rūpinosi archeologijos paminklų apsauga, ruošė pranešimus ir paskaitas.
1930 m. Rygoje dalyvavo II Baltijos šalių, 1932 m. Londone – I, o 1936 m. Osle – II tarptautiniame archeologų kongresuose. Rygoje skaitė pranešimą apie Pryšmančių kapinyno tyrinėjimų rezultatus, Londone – apie Apuolės tyrinėjimus.
Be to, 1933 m. Stokholme istorikų ir archeologų draugijoje skaitė paskaitą apie Lietuvos priešistorę.
1933 m. Italijoje stebėjo Pompėjos kasinėjimus.
Nuo 1933 m. – Latvijos mokslų akademijos narys korespondentas.
1940 m. liepos 30 d. pavardę susilietuvino ir pasivadino Vladu Nagiumi-Nagevičiumi.
1940 m. rugpjūčio mėn., Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, buvo atleistas iš visų užimamų pareigų.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. persikėlė į JAV. Gyveno Ohajo valstijoje, Klivlende.
Tyrinėjimai
Intensyviausiai kasinėjo 1908-1909 m., kai atostogų metu nedideliais ploteliais Vakarų Lietuvoje tyrinėjo daugiausiai dėl ūkio darbų ardomus kuršių kapinynus.
1905 m. ir 1908 m. tyrė Kiauleikių kapinyną (Kretingos r.),
1909 m. Kartenos senkapį (Kretingos r.), Kretingos kapinyną (Kretingos r.), Maciuičių kapinyną (Klaipėdos r.), Norgėlių kapinyną (Klaipėdos r.), Pocių kapinyną (Šilutės r.), Pryšmančių kapinyną (Kretingos r.), Senkų kapinyną (Kretingos r.), Skomantų kapinyną (Kretingos r.), Šateikių kapinyną (Plungės r.),
1912 m. Kretingos kapinyną (Kretingos r.),
1914 m. Viekšnių kapinyną (Akmenės r.).
Svarbiausius ir reikšmingiausius archeologijos tyrinėjimus atliko Apuolės (1931–1932 m.) ir Senosios Įpilties (1933–1934 m.) piliakalniuose. Padarė pylimų pjūvius, ištyrė vartų vietas, tyrinėjo pilių aikšteles. Tyrimus vykdant talkino archeologai (prof. Eduardas Volteris, dr. Jonas Puzinas, Karolis Mekas) ir kitų šalių archeologai, dirvožemio tyrėjai (prof. Viktoras Ruokis), inžinieriai, braižytojai, karo fotografai, topografai ir pan. Kasimo darbus vykdė samdomi darbininkai ir kareiviai. Visi darbai buvo fotografuojami ir filmuojami ne tik iš žemės, bet ir iš lėktuvo. Tyrinėjimų eigą plačiai nušvietė spauda. Abiejų piliakalnių tyrinėjimų medžiaga saugoma Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
Svarbesnės publikacijos
Nagevičius V. “Kirminų kalno” kapinės // Lietuvių tauta. – 1909, kn. 1, d. 3, p. 333-336.
Nagevičius V. A. a. prof. Spicynas (1858-1931) ir Lietuvos archeologija // Lietuvos aidas. – 1932, kovo 11, p. 4.
Nagevičius V. Amžinajam Vilniui – viskas kas amžina // Lietuvos aidas. – 1940, kovo 21 (Nr. 134).
Nagevičius V. Archeologijos reikalai Latvijoje // Lietuvos aidas. – 1930, lapkr. 12, p. 2.
Nagevičius V. Archeologijos tyrinėjimai Kauno gub. / V.N. // Viltis. – 1913, liep. 19 (rugpj. 1).
Nagevičius V. Archeologiška ekskursija į Kirminų kalną / V. Nagevyčia // Vilniaus žinios. – 1905, rugs. 18 (spal. 1), p. 4; spal. 18.
Nagevičius V. Archeologiški tyrinėjimai Raseinių pav. (Kauno gub.) / V. Nagevičė // Lietuvos žinios. – 1909, rugpj. 22 (rugs. 4).
Nagevičius V. Archeologiški tyrinėjimai Telšių ir Raseinių apskrityse / V. Nagevičia // Viltis. – 1909, rugpj. 9 (22).
Nagevičius V. Archeologiški tyrinėjimai Telšių paviete (Kauno gub.) / V. Nagevičė // Lietuvos žinios. – 1909, rugpj. 12 (25).
Nagevičius V. Atsiliepimas ant d-ro Noraus sumanymo / V. Nagevyčia // Vilniaus žinios. – 1905, kovo 16 (29), p. 1.
Nagevičius V. Das Gräberfeld von Prižmonti // Congressus Secundus Archaeologorum Balticorum Rigae, 19-23.VIII.1930. – Rigae, 1931. – P. 337-352.
Nagevičius V. Dėl Birutės kalno nusavinimo // Rytas. – 1925, liep. 7.
Nagevičius V. Die Ausgrabung des Walles der vorgeschichtlichen Befestigung (Burgberg) Apuolė // Procedings of the first International Congress of prehistoric and protohistoric sciences. – London, 1934. – P. 302-304.
Nagevičius V. Fr. Balodis // Lietuvos aidas. – 1937, spal. 14 (Nr. 468), p. 7.
Nagevičius V. Keli žodžiai apie a.a. kan. Žadeikį // Rytas. – 1933, gruod. 22, p. 5.
Nagevičius V. Lietuvai pagražinti draugijos veikla // Lietuva. – 1926, vas. 27, p. 5.
Nagevičius V. Lietuvos senovės liekanų apsaugojimas // Lietuva. – 1919, liep. 16.
Nagevičius V. Mūsų pajūrio medžiaginė kultūra VIII-XIII amž. // Senovė (K.). – 1935, t. 1, p. 3-124; Atsp.: K., 1935. – 124 p.
Nagevičius V. Prie Tado Daugirdo kapo // Lietuva. – 1919, lapkr. 5; lapkr. 6.
Nagevičius V. Prišmončių milžinkapiai // Naujoji romuva. – 1932, Nr. 2, p. 37-38; Nr. 3, p. 62-65; Nr. 8, p. 181-186. (Straipsnio pradžia – 1931 m.).
Nagevičius V. Prišmončių milžinkapis // Naujoji romuva. – 1931, Nr. 47, p. 1116-1117; Nr. 48, p. 1147-1150; Nr. 49, p. 1173-1176; Nr. 50, p. 1198-1200; Nr. 51/52, p. 1225-1227; 1932, Nr. 2, p. 37-38; Nr. 3, p. 62-65; Nr. 8, p. 181-186.
Nagevičius V. Prof. E. Volteris / V. Nagius-Nagevičius // Naujoji Lietuva. – 1941, gruod. 21, p. 2.
Nagevičius V. Profesorius Spicynas Lietuvoje // Lietuva. – 1923, gruod. 21.
Nagevičius V. Valstybinė apsauga senovės paminklų Lietuvoje // Lietuvos žinios. – 1926, rugpj. 29, p. 5.
Nagevičius V. Viena archeologijos ekskursija // Lietuva. – 1926, liep. 27, p. 2.