 |
|
Gimė 1913 m. kovo mėn. 7 d. Purvynų km. (Trakų r.), mirė – 2004 m. gruodžio mėn. 15 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.
Baigęs Aukštadvario vidurinę mokyklą, 1930-1934 m. mokėsi Alytaus gimnazijoje.
1935 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Iš pradžių studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, o po metų perėjo į istorijos skyrių.
Nuo 1936 m. pradėjo dirbti naujai įsteigtame Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus priešistoriniame skyriuje muziejininku, sistemino archeologinių fondų medžiagą, sudarinėjo kartotekas.
1938 m. išvyko mokytis į Karaliaučiaus universitetą, kur studijavo archeologiją, antropologiją, baltistiką.
1940 m. grįžo į Lietuvą ir tęsė studijas Vilniaus universitete. Jį baigė 1942 m.
1946 m. įgijo Tarybinį aukštojo mokslo diplomą Vilniaus universitete.
Nuo 1944 m. Vilniaus universiteto, 1946 m. Kauno universiteto dėstytojas. Tuo pat metu teko rūpintis būsimų ekspedicijų materialine baze, iš naujo pradėti archeologijos paminklų tyrinėjimų darbus, iš naujų pozicijų apibendrinti sukauptą medžiagą.
Nuo 1948 m., nepalikdamas universiteto, pradėjo dirbti Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, nuo tų pačių metų gegužės paskirtas instituto moksliniu sekretoriumi.
Nuo 1949 m. suteiktas vyr. mokslinio bendradarbio vardas.
1952 m. tapo archeologijos-etnografijos sektoriaus vadovu ir iki 1962 m. vadovavo visam respublikos archeologijos mokslui, sprendė gausius mokslo tiriamuosius ir organizacinius klausimus.
1949 m. pirmasis iš archeologų apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Kurmaičių archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimų duomenys“.
1953 m. dalyvavo rengiant trumpą Lietuvos TSR istorijos kursą rusų kalba, kuriame parašė skyrius apie pirmykštę bendruomeninę santvarką.
1961 m. kartu su žmona R. Kulikauskiene ir A. Tautavičiumi parengė ir išleido knygą „Lietuvos archeologijos bruožai“.
Dirbdamas Istorijos institute, vadovaudamas archeologijos-etnografijos sektoriui, daug dėmesio skyrė archeologijos paminklų apsaugai, dalyvavo visose pirmosiose pokario žvalgomosiose ekspedicijose, vadovavo archeologijos paminklų tyrimams.
Nuo 1962 m. P. Kulikauskas dirbo tik Vilniaus universitete, iki 1966 m. vadovavo Archeologijos-etnografijos katedrai, o 1966 m. reorganizavus ją į Lietuvos TSR istorijos katedrą, joje dirbo iki 1983 m. 1964 m. suteiktas docento vardas.
Nuo 1949 iki 1982 m. jo vadovaujamą kursą baigė daugiau kaip 120 archeologų. Be to, ilgą laiką dėstė ir Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, istorikams skaitė „Archeologijos pagrindų“ bei „Lietuvos archeologijos“ kursus.
Tyrinėjo lietuvių etnogenezę ir lietuvių genčių materialinę kultūrą.
Albumas “Pranas Kulikauskas. Gyvenimo akimirkos nuotraukose ir dokumentuose”
Tyrinėjimai
Nuo 1961 m. pagrindinįdėmesį skyrė Lietuvos Užnemunės piliakalnių tyrinėjimams.
1937 m. tyrinėjo Poškaičių (Raseinių r.) senkapius, 1938 m. Senkonių (Lazdijų r.) senkapį, 1938 m. Skineikių (Zarasų r.) pilkapyną, 1943 m. Lepšių (Panevėžio r.), 1943 m. Pašilių (Panevėžio r.) kapinynus.
Universiteto rengtų ekspedicijų metu buvo tyrinėti tokie paminklai kaip Kunigiškių-Pajevonio piliakalnis (Vilkaviškio r., 1963–1964 m.), Rudaminos piliakalnis (Lazdijų r., 1965 m.), Obelytės-Kaukų piliakalnis (Alytaus r., 1967–1969 m.), Sudargo piliakalniai (Šakių r., 1970 m.), Varnupių piliakalnis (Marijampolės r., 1971 m.), Papiškių ir Vilkiautinio (Varėnos r., 1973–1974 m.) krūsniniai pilkapiai.
Kartu su Istorijos institutu tyrinėti tokie unikalūs paminklai kaip Narkūnų piliakalniai (Utenos r., 1975–1978 m.), 1979 m. pradėti tirti Kernavės piliakalniai (Širvintų r.).
Kartu su J. Puzinu ir savarankiškai tyrinėjo Upytės (Panevėžio r.), Liepynų (Marijampolės r.), Paulaičių (Šilutės r.), Nikėlų (Šilutės r.), Paštuvos (Kauno r.) ir kitus plokštinius kapinynus.
Iš svarbesnių 1950–1961 m. tyrinėtų archeologijos paminklų paminėtini Nemenčinės piliakalnis (Vilniaus r.), Piliakalnio piliakalnis (Vilkaviškio r.), Paveisininkų piliakalnis (Lazdijų r.), Kurmaičių piliakalnis ir pilkapiai (Kretingos r.), Krikštonių piliakalnis (Lazdijų r.).
Publikacijos
1941
1. Emaliuotieji dirbiniai Lietuvoje, Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus metraštis, Kaunas, 1941, t. 1, p. 43–63.
2. Įdomūs šiemetiniai kasinėjimų rezultatai, Į laisvę, 1941 lapkričio 8.
1943
3. Žalvario amžiaus pilkapiai Kurmaičiuose, Kretingos vlsč. ir apskr., Gimtasai kraštas, Šiauliai, 1943, Nr. 31, p. 32–52.
4. Praeities paminklai Lietuvoje, Ateitis, 1943 birželio 3, p. 4.
1945
5. Prof. Paulius Galaunė ir jo muziejinė veikla, Tarybų Lietuva, 1945 gegužės 1.
1949
6. Apsaugoti kultūros paminklus, Tiesa, 1949 lapkričio 29 (bendraautorius J. Petrulis).
7. Курмайчские археологические памятники и данные их исследования. Автореферат кандидатской диссертации, Вильнюс, 1949, 11 с.
1950
8. Литовские археологические памятники и задачи их изучения, Институт этнографии. Краткие сообщения, Москва, 1950, вып. 12, с. 59–61.
1951
9. Kurmaičių (Kretingos raj.) plokštinio kapinyno tyrinėjimai, Lietuvos istorijos instituto darbai, Vilnius, 1951, t. 1, p. 315–365.
10. Изучение археологических памятников Литовской ССР в 1948–1950 г., Тезисы докладов на пленуме Института истории материальной культуры АН СССР, посвященные вопросам археологии Прибалтики, Москва, 1951, с. 17–22.
1952
11. Lietuvos archeologijos mokslo klausimai draugo Stalino darbų kalbos mokslo klausimais šviesoje, Lietuvos TSR Mokslų akademijos žinynas, Vilnius, 1952, t. 9, p. 168–178 (tas pats: Lietuvių kalbos ir kultūros klausimai J. V. Stalino veikalų kalbos mokslo klausimais šviesoje, Vilnius, 1953, p. 186–198).
12. Archeologiniai radiniai 1951 metais, Tiesa, 1952 sausio 2 (tas pats: Leniniečio balsas (Skaudvilė), 1952 sausio 10).
13. Исслeдование археологических памятников Литвы, Краткие сообщения Института истории материальной культуры, Москва, 1952, вып. 42, с. 92–107.
14. По следами древних культур, Советская Литва, 1952, 11 декабря.
1953
15. Pirmykštė-bendruomeninė santvarka Lietuvos TSR teritorijoje, Lietuvos TSR istorija, Vilnius, 1953, p. 9–38 (tas pats rusų kalba: Первобытное общество. Разложение первобытного строя и формирование классового общества, История Литовской ССР, Вильнюс, 1953, ч. 1, с. 9–38).
16. Būsimosios jūros dugne, Literatūra ir menas, 1953 rugpjūčio 9 (Nr. 32), p. 3.
17. Tolimos praeities pėdsakai, Lietuvos pionierius, 1953 birželio 27.
1954
18. Archeologiniai kasinėjimai Lietuvoje, Tarybinė Klaipėda, 1954 spalio 10.
19. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje, Žvaigždė (Švenčionys), 1954 spalio 13 (tas pats: Archeologiniai kasinėjimai Lietuvoje, Tarybinė Klaipėda, 1954 spalio 10).
20. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje, Žvaigždė (Švenčionys), 1954 spalio 13.
21. Некоторые данные o первоначальном заселении территории Литвы и о племенных групах в I и начале II тысячелетия н.э. по данным археологии, Труды Института этнографии им. Миклухо Маклая, Москва, 1954, т. 23, с. 36–46.
22. Археологические экспедиции литовских ученных, Советская Литва, 1954, 7 апреля.
1955
23. Kai kurie archeologiniai duomenys apie seniausiai Lietuvos TSR teritorijoje augintus javus, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija, 1955, t. 1, p. 75–85.
24. Užnemunės archeologiniai paminklai, Tiesa, 1955 balandžio 14.
25. Seniausi Lietuvoje auginami javai, Komjaunimo tiesa, 1955 spalio 9.
26. Senovės paminklai, Komjaunimo tiesa, 1955 gruodžio 18.
27. Археологические исследования в Литве в 1951–1954 г.г., Тезисы докладов на об’единенной конференции по археологии, этнографии и антропологии Прибалтики (пленарные заседания), Москва, 1955, с. 15–17.
28. Археологические исследования Неменчинского городища в 1952–1954 г.г., Тезисы докладов на об’единенной конференции по археологии, этнографии и антропологии Прибалтики (секция археологии), Москва, 1955, с. 23–25.
29. Клад старинных монет, Молодеж Литвы, 1955, 25 февраля.
1956
30. Ką dirbs šiais metais mūsų archeologai, Komjaunimo tiesa, 1956 gegužės 8.
31. Nauji archeologiniai radiniai, Komjaunimo tiesa, 1956 gegužės 25.
1957
32. Pirmykštė bendruomeninė santvarka Lietuvos TSR teritorijoje, Lietuvos TSR istorija, Vilnius, 1957, t. 1, p. 5–37.
33. Nauji radiniai Kurmaičių kapinyne, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija, 1957, t. 2, p. 141–151.
34. Vilniaus mamutas, Mokslas ir gyvenimas, 1957, Nr. 1, p. 16–20 (bendraautoriai A. Mačionis, S. Žeiba).
35. Vilniaus mamutas, Lietuvos pionierius, 1957 rugpjūčio 2.
1958
36. Pirmykštė bendruomeninė santvarka Lietuvos TSR teritorijoje ir jos irimas, Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1957 metų, Vilnius, 1958, p. 5–15.
37. Raginėnų (Šeduvos raj.) archeologinių paminklų tyrinėjimai ir „Raginėnų kultūros“ klausimas, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija, 1958, t. 1, p. 65–89.
38. Nemenčinės piliakalnis, Iš lietuvių kultūros istorijos, Vilnius, 1958, t. 1, p. 20–34, 290–292.
39. Kai kurie Lietuvos archeologijos klausimai naujų tyrinėjimų šviesoje, 40 metų, Vilnius, 1958, p. 188–197.
40. Kultūros paminklų apsaugos klausimu, Gamta ir jos apsauga, Vilnius, 1958, p. 138–152 (bendraautorius M. Černiauskas).
41. Tarnaukite mokslui, Lietuvos pionierius, 1958 sausio 19.
42. Antropologiniams tyrinėjimas yra geros sąlygos, Literatūra ir menas, 1958 kovo 15 (bendraautoriai: V. Gudelis, J. Jurginis, A. Tautavičius, A. Vyšniauskaitė).
43. Kada Vilniaus apylinkėse pasirodė pirmieji žmonės, Vakarinės naujienos, 1958 kovo 28.
44. Įdomus archeologinis radinys, Tiesa, 1958 gegužės 13 (tas pats: Tautos praeitis, Chicago, 1959, t. 1, kn. 1, p. 132–133.
45. Kasinėjimai Gedimino kalno papėdėje, Vakarinės naujienos, 1958 birželio 2.
46. Dar kartą dėl kultūros paminklų apsaugos, Komjaunimo tiesa, 1958 liepos 9 (bendraautoriai: R. Kulikauskienė, V. Merkys, A. Tautavičius, R. Jasas, S. Lasavickas, V. Baliūnas).
47. Archeologiniai radiniai Papilėje, Tiesa, 1958 rugpjūčio 1.
48. Nemunas padeda archeologams, Mokslas ir gyvenimas, 1958, Nr. 9, p. 19–22.
49. Kalnai kalneliai pasakoja, Jaunimo gretos, 1958, Nr. 12, p. 18.
50. В тайны далеких веков, Советская Литва, 1958, 3 сентября.
1959
51. Naujas archeologinis paminklas Užnemunėje (V–VII amžių jotvingių senkapis Krikštonyse, Lazdijų raj.), Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija, 1959, t. 1, p. 71–88.
52. Naujai aptikta akmens–žalvario amžių gyvenvietė Palangoje, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija, 1959. t. 2, p. 33–41.
53. Iš metalų panaudojimo istorijos, Iš lietuvių kultūros istorijos, Vilnius, 1959, t. 2, p. 3–20, 341.
54. Seniausi Kuršių Neringos gyventojai, Iš lietuvių kultūros istorijos, Vilnius, 1959, t. 2, p. 72–85, 345–346.
55. Atrastos sodybos, kuriose gyventa prieš mūsų erą, Literatūra ir menas, 1959, Nr. 24, p. 4.
56. Monetų lobis, Tiesa, 1959 gegužės 28.
57. Žilos praeities liudininkai, Valstiečių laikraštis, 1959 liepos 8.
58. 10.000 metų senumo gyvenvietė. Įdomus archeologinis radinys Dubičiuose, Vakarinės naujienos, 1959 liepos 16 (tas pats: Tarybinis balsas, Varėna, 1959 liepos 22).
59. Kur šiais metais kasinėja archeologai? Vakarinės naujienos, 1959 rugpjūčio 3.
60. Atradimai Kauno pilyje, Vakarinės naujienos, 1959 rugsėjo 10.
1960
61. Seniausi pastatai Lietuvoje, Lietuvos TSR architektūros klausimai, Kaunas, 1960, t. 1, p. 33–55, 316–318.
62. Археологические исследования в Литве в 1959 году, Тезисы докладов на сессии посвященной итогам археологических и этнографических экспедиции 1959 года, Rīga, 1960, c. 42–47.
1961
63. Lietuvos archeologijos bruožai, Vilnius, 1961, 532 p. (bendraautoriai: R. Kulikauskienė, A. Tautavičius).
64. Archeologiniai tyrimai Tarybų Lietuvoje ir tolimesni uždaviniai, Mokslas Tarybų Lietuvoje, Vilnius, 1961, p. 136–146.
65. Vilniaus ekskavatorininko radinys. Prie Naujosios Vilnios aptiktos mamuto griaučių liekanos, Vakarinės naujienos, 1961 liepos 28.
1962
66. Gremžtukas I, II, III, Glossarium archeologicum, Bonn; Warszawa, 1962, Fasciculum 7, 4, p. 119; Fasciculum 8, 4, p. 119; Fasciculum 9, 4, p. 119.
67. Rėžtukas I, II, III, Glossarium archeologicum, Bonn; Warszawa, 1962, Fasciculum 10, 4, p. 121; Fasciculum 11, 4, p. 121; Fasciculum 12, 4, p. 121.
68. Titnaginis kirvis, Glossarium archeologicum, Bonn; Warszawa, 1962, Fasciculum 13, 4, p. 111.
1964
69. Литовцы, Народы Европейской части СССР, Москва, 1964, т. 2, с. 9–208 (соавтор Ю. Юргинис).
1965
70. Badania archeologiczne na Litwie w latach 1955–1961, Acta Baltico–Slavica, Białystok, 1965, t. 2, p. 203–259.
71. Znaleziska kości żwierzących z grodzisk i osad z okresu wszesnożelaznego i rzymskiego na Litwie, Acta Baltico–Slavica, Białystok, 1965, t. 2, p. 261–279 (bendraautorius K. Paaver).
72. Jotvingių pėdsakais, Mokslas ir gyvenimas, 1965, Nr. 3, p. 30–32.
73. Akmens mūrai, pylimai iš medžio ir žemių, Glossarium archeologicum, Bonn; Warszawa, 1965, Fasciculum 19, 5; 20, 5.
74. Kalavijas, Glossarium archeologicum, Bonn; Warszawa, 1965, Fasciculum 22, 5.
75. Kapas I, II, III, Glossarium archeologicum, Bonn; Warszawa, 1965, Fasciculum 16, 9; 17, 9; 18, 9.
76. Kirvis, ietis, Glossarium archeologicum, Bonn; Warszawa, 1965, Fasciculum 23, 5.
77. Pastovi liedinimo forma, liedinimo įrankiai, liedinimas, Glossarium archeologicum, Bonn; Warszawa, 1965, Fasciculum 14, 4; 15, 9.
78. Segė I, II, dvinarė segė, Glossarium archeologicum, Bonn; Warszawa, 1965, Fasciculum 24, 5; 25, 5; 26, 5.
79. Šalmas, Glossarium archeologicum, Bonn; Warszawa, 1965, Fasciculum 21, 5.
1966
80. Geležis Lietuvoje, Mokslas ir gyvenimas, 1966, Nr. 6, p. 34.
81. Apuolė, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1966, t. 1, p. 41.
82. Aukštadvaris, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1966, t. 1, p. 60.
83. Aukštakiemis, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1966, t. 1, p. 60.
84. Daugirdas Tadas, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1966, t. 1, p. 272.
85. Daugudis, Vytautas, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1966, t. 1, p. 272.
86. Dubičiai, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1966, t. 1, p. 308.
87. Eiguliai, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1966, t. 1, p. 323.
88. Impiltis, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1966, t. 1, p. 529.
89. Jablonskytė-Rimantienė, Rimutė, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1966, t. 1, p. 544.
90. Juodkrantė, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1966, t. 1, p. 564.
91. Kapitoniškės, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1966, t. 1, p. 576.
92. Kaunas, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1966, t. 1, p. 583.
93. Kriemala, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1966, t. 1, p. 643.
94. Krzywicki, Ludwik, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1966, t. 1, p. 650.
95. Kulikauskas, Pranas Zigmo, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1966, t. 1, p. 656.
96. Kurmaičiai, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1966, t. 1, p. 660.
97. Geležies amžius, Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1966, t. 1, p. 538–541 (bendraautorė R. Volkaitė-Kulikauskienė).
98. Исследование городищ Занеманья в Юго–западной части Литвы, Древности Белоруссии. Материалы конференции по археологии Белоруссии и cмежных территорий, Минск, 1966, с. 160–162.
99. Исследование городищ Занеманья и ятвяжских вопрос, Материалы к отчетной конференции археологических и этнографических экспедиции 1964–1965 гг., Вильнюс, 1966, с. 17–19.
100. Исследования городищ Занеманья – Юго–западной части Литвы, Pronksiajast varase feodalismini, Tallinn, 1966, p. 72–85.
1967
101. Archeologijos mokslo atsiekimai Tarybų Lietuvoje, Respublikos aukštųjų mokyklų istorikų mokslinės konferencijos, skirtos Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos penkiasdešimtmečiui paminėti (1967.V.15–17) pranešimų tezės, Vilnius, 1967, p. 21–22.
102. Archeologijos mokslo Tarybų Lietuvoje klausimu, Spalio revoliucija ir visuomenės mokslai Lietuvoje, Vilnius, 1967, p. 200–206.
1968
103. Kurmaičių kapinynas, Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I–VII a. kapinynai, Vilnius, 1968, p. 12–56, 211–214.
104. Kiek jų buvo? Gimtasis kraštas, 1968, Nr. 9, p. 4.
105. Kunigiškiai, Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1968, t. 2, p. 250–251.
106. Kurmaičiai, Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1966, t. 2, p. 258.
107. Liepynai, Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1968, t. 2, p. 353.
108. Piliakalniai. 1, Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1968, t. 2, p. 847.
109. Piliakalnis. 1, Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1968, t. 2, p. 848.
110. Исследования городищ Занеманья в Литве, Liber Iosepho Kostrzewski octogenario a veneratoribus dicatus, Wrocław, Warszawa, Lódz, 1968, p. 297–313.
111. Исследование городища в местности Обелите–Каукай, Археологические открытия 1967 года, Москва, 1968, с. 266–267.
1969
112. Kai sklido raudos ir liepsnojo laužai, Moksleivis, 1969, Nr. 5, p. 22–23.
113. Laiviai, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 668.
114. Lazdininkai, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 691.
115. Linksmučiai, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 719.
116. Litauen, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 722–723.
117. Mažulonys, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 795.
118. Merkjavičius Algimantas, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 807.
119. Michelbertas, Mykolas Mykolo, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 817.
120. Migonys, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 819.
121. Moškėnai, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 857.
122. Nakaitė, Laima Mato, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 883.
123. Naukaimis–Gabrieliškės, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 886.
124. Nemenčinė, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 892.
125. Palanga, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 992.
126. Papelkiai–Visdergiai, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 998.
127. Paplinijys, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 998.
128. Paviekiai, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1007.
129. Petrašiūnai, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1018.
130. Piliakalniai, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1037.
131. Pokrovskij, Fedor Vasiljevič, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1055.
132. Pryšmančiai, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1099.
133. Radzvilovaitė, Efrosinija Alekseevna, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1117.
134. Raginėnai, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1119.
135. Rimantienė, Rimutė, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1147.
136. Sandrausiškė, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1199.
137. Sargėnai, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1205.
138. Seredžius, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1284.
139. Szukiewicz Wandalin, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1424.
140. Šernai, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1284.
141. Šiauliai, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1287.
142. Tarasenka, Petras Teodoro, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1432.
143. Tautavičius, Adolfas Zenono, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1439.
144. Tiškevičius, Eustachas, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1467.
145. Trakai, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1480.
146. Upytė, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1553.
147. Velykuškės, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1576.
148. Versminio, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1580–1581.
149. Veršvai, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1581.
150. Vilnius, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1589.
151. Volkaitė-Kulikauskienė, Regina Kazio, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1600–1601.
152. Volteris, Eduardas Aleksandro, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1602.
153. Žalioji, Enzyklopädisches Handbuch zur Ur– und Frühgeschichte Europas, Prag, 1969, t. 2, p. 1659–1660.
1970
154. Paveisininkų, Lazdijų raj., piliakalnis ir jo tyrinėjimai, Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, 1970, t. 11, p. 227–245.
155. Kaukų ir Obelytės piliakalnių tyrinėjimai 1967–1969 metais, Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1968 ir 1969 metais, Vilnius, 1970, p. 12–22.
156. Panemunių dzūkai ir jotvingiai, Panemunių dzūkai, Vilnius, 1970, p. 12–32, 132–133.
157. Seniausios praeities liudininkai, Eržvilkas, Vilnius, 1970, p. 13–18.
158. Dzūkijos piliakalnių paslaptys, Mokslas ir gyvenimas, 1970, Nr. 2, p. 11–13.
159. Kaip archeologai atpažįsta audinio spalvą, Mokslas ir gyvenimas, 1970, Nr. 3, p. 46.
160. Muziejininkas apie muziejininką, Muziejai ir paminklai, 1970 gruodis, p. 10–12.
161. Археологические исследования городищ в Литве в 1967–1968 гг., Studia archeologica in memoriam Harri Moora, Tallinn, 1970, p. 95–101.
1971
162. Mikniūnų piliakalnis, Mokslas ir gyvenimas, 1971, Nr. 4, p. 51–52.
163. Rudaminos piliakalnis, Mokslas ir gyvenimas, 1971, Nr. 9, p. 51–52.
164. Sudargas, Mokslas ir gyvenimas, 1971, Nr. 11, p. 18–20.
165. Raginėnai, Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1971, t. 3, p. 21.
166. Tautavičius Adolfas, Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1971, t. 3, p. 507.
167. Исследования городищ у Сударгас, Археологические открытия 1970 года, Москва, 1971, с. 324–325 (соавтор Р. Волкайте-Куликаускене).
1972
168. Piliakalnio kaimo, Rasių apylinkės, Vilkaviškio rajono piliakalnis ir jo tyrinėjimai 1961 metais, Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, 1972, t. 12, sąs. 2, p. 143–161.
169. Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnio 1965 m. tyrinėjimų duomenys, Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, 1972, t. 13, sąs. 2, p. 83–109.
170. Sudargo piliakalnių tyrinėjimai 1970 m., Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais, Vilnius, 1972, p. 11–16 (bendraautorė R. Kulikauskienė).
171. Varnupių piliakalnio (Kapsuko raj.) tyrinėjimai 1971 m., Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais, Vilnius, 1972, p. 16–19.
172. Раскопки городища Варнупяй, Археологические открытия 1971 года, Москва, 1972, с. 417.
1973
173. Ką byloja pilkapiai, Vakarinės naujienos, 1973 rugpjūčio 8.
174. Vilkiautinyje prieš 1500 metų, Raudonoji vėliava, Varėna, 1973 rugsėjo 21.
1974
175. Varnupių (Kapsuko raj.) piliakalnis 1971 m. tyrinėjimų duomenimis, Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, 1974, t. 14, sąs. 1, p. 97–116.
176. Papiškių (Varėnos raj.) pilkapiai, Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais, Vilnius, 1974, p. 45–46.
177. Vilkiautinio (Varėnos raj.) pilkapių tyrinėjimai 1973 m., Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais, Vilnius, 1974, p. 46–52.
178. Už knygą – respublikinė premija, Tarybinis studentas, Vilnius, 1974 spalio 11.
179. Раскопки каменных курганов в местности Вилькяутинис, Археологические открытия 1973 года, Москва, 1974, с. 389–390.
1975
180. Sudargo piliakalniai, Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, 1975, t. 15, sąs. 2, p. 105–124.
181. Archeologai Utenoje, Lenino keliu, Utena, 1975 liepos 10 (bendraautorė R. Kulikauskienė).
182. Курганный могильник V–VIII вв. в местности Вилькяутинис, Археологические открытия 1974 года, Москва, 1975, с. 407–408.
1976
183. Obelytės, Alytaus raj., piliakalnis ir jo tyrinėjimų duomenys, Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, 1976, t. 16, sąs. 2, p. 104–114.
184. Kai prabyla piliakalniai, Lenino keliu, Utena, 1976 rugpjūčio 5.
185. Utenio piliakalnis atskleidžia paslaptis, Vakarinės naujienos, 1976 rugsėjo 9.
186. Раскопки древнего поселения в местности Наркунай, Археологические открытия 1975 года, Москва, 1976, с. 433–434 (соавтор Р. Волкайте-Куликаускене).
1977
187. Vilkiautinio pilkapynas ir jo tyrinėjimai, Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, 1977, t. 17, sąs. 2, p. 83–104.
188. Vilkiautinio (Varėnos raj.) pilkapyno tyrinėjimai 1974 metais, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais, Vilnius, 1977, p. 107–110.
189. Исследования памятников в местности Наркунай, Археологические открытия 1976 года, Москва, 1977, с. 423–424 (соавторы Р. Волкайте-Куликаускене, А. Лухтан).
1978
190. Nauja archeologijoje, Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, 1978, t. 18, sąs. 2, p. 86–100.
191. Narkūnų (Utenos raj.) archeologinių paminklų tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais, Vilnius, 1978, p. 84–94 (bendraautorė R. Kulikauskienė).
192. Įdomūs radiniai, Tarybinis studentas, Vilnius, 1978, gruodžio 29 (Nr. 40), p. 4.
193. Geležies amžius, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1978, t. 4, p. 30–31.
194. Gibaičių senkapis, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1978, t. 4, p. 83.
195. Gnezdovo pilkapiai, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1978, t. 4, p. 135.
196. Halštato kultūra, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1978, t. 4, p. 283.
197. Раскопки в местности Наркунай, Археологические открытия 1977 года, Москва, 1978, с. 432 (соавторы Р. Волкайте-Куликаускене, А. Лухтан).
1979
198. Iš universiteto archeologinių ekspedicijų kronikos, Mokslas ir gyvenimas, 1979, Nr. 4, p. 40.
199. Kernavės piliakalniai atskleidžia paslaptis. Lenino vėliava, Širvintos, 1979 spalio 20 (bendraautorius A. Luchtanas).
200. Juchnovo kultūra, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1979, t. 5, p. 83.
201. Kivtai, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1979, t. 5, p. 544.
202. Раскопки в местности Наркунай, Археологические открытия 1978 года, Москва, 1979, с. 452–453 (соавторы Р. Волкайте-Куликаускене, А. Лухтан).
203. Курганы у д. Рудеса, Археологические открытия 1978 года, Москва, 1979, с. 457 (соавтор А. Лухтан).
1980
204. Vilniaus miesto archeologinės komisijos įkūrimas ir veikla 1911–1914 metais, Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, 1980, t. 20, sąs. 1, p. 97–109 (bendraautorius A. Luchtanas).
205. Narkūnų (Utenos raj.) „Mažojo“ piliakalnio tyrinėjimai 1978 metais, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais, Vilnius, 1980, p. 32–35.
206. Archeologiniai tyrinėjimai Kernavėje 1979 metais, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais, Vilnius, 1980, p. 35–38 (bendraautorius A. Luchtanas).
207. Rudesos (Molėtų raj.) pilkapių tyrinėjimai 1978 metais, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais, Vilnius, 1980, p. 59–61 (bendraautorius A. Luchtanas).
208. Kernavės istorijos puslapiai. Vakarinės naujienos, 1980 rugsėjo 4.
209. Kosina Gustavas, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1980, t. 6, p. 104.
210. Kostševskis Juzefas, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1980, t. 6, p. 121.
211. Krikštonys, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1980, t. 6, p. 174.
212. Kunigiškių piliakalnis, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1980, t. 6, p. 254.
213. Kul Oba, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1980, t. 6, p. 242–243.
214. Kurmaičių senkapiai, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1980, t. 6, p. 270.
215. La Bomas Volfgangas, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1980, t. 6, p. 310.
216.Исследования в Кернаве, Археологические открытия 1979 года, Москва,
1980, с. 379–380 (соавтор А. Лухтан).
1981
217. Archeologijos mokslas Vilniaus universitete, Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, 1981, t. 21, sąs. 1, p. 111–118.
218. Nemenčinės piliakalnis, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1981, t. 8, p. 137.
219. Obelytės piliakalnis, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1981, t. 8, p. 272.
220. Piliakalnių piliakalnis, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1981, t. 8, p. 621.
221. Раскопки городища в Кернаве, Археологические открытия 1980 года, Москва, 1981, с. 353–354 (соавтор Р. Волкайте-Куликаускене).
1982
222. Užnemunės piliakalniai I–XIII amžiuje, Vilnius, 1982, 112 p.
223. Kernavės pilkapiai, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais, Vilnius, 1982, p. 70–71.
224. Raginėnų piliakalnis, pilkapiai, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1982, t. 9, p. 310.
225. Rudaminos piliakalnis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1982, t. 9, p. 513–514.
226. Связи академика Х. Моора с Литвой, О научной деятельности Харри Моора, Таллин, 1982, с. 29–41.
227. Археологический очерк, Путеводитель XVI экспедиции ботаников Прибалтики, Вильнюс, 1982, с. 39–42.
1983
228. Исследования курганов в местности Кернаве, Археологические открытия 1981 года, Москва, 1983, с. 373.
1984
229. Раскопки городища в Кернаве, Археологические открытия 1982 года, Москва, 1984, c. 382 (соавтор Р. Волкайте-Куликаускене).
1985
230. Migonių piliakalnis, Mokslas ir gyvenimas, 1985, Nr. 10, p. 35.
231. Gibaičių kapinynas, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1985, t. 1, p. 610.
1986
232. Kaukų piliakalnis, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1986, t. 2, p. 241–242.
233. Kernavės piliakalniai, pilkapynas, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1986, t. 2, p. 296–297.
234. Krūminių piliakalnis, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1986, t. 2, p. 433.
235. Kunigiškių (Pajevonio) piliakalnis, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1986, t. 2, p. 439.
236. Kurmaičių pilkapynas, kapinynas, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1986, t. 2, p. 446.
237. Lauksvydų kapinynas, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1986, t. 2, p. 491.
238. Liepynų kapinynas, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1986, t. 2, p. 542.
1987
239. Nausodžio kapinynas, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1987, t. 3, p. 188.
240. Nemenčinės piliakalnis, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1987, t. 3, p. 193–194.
241. Nikėlų kapinynas, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1987, t. 3, p. 214.
242. Obelytės piliakalnis, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1987, t. 3, p. 230.
243. Padvarių pilkapynas, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1987, t. 3, p. 261.
244. Piliakalnių piliakalnis, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1987, t. 3, p. 377.
245. Purvynų kapinynas, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1987, t. 3, p. 473.
246. Raginėnų piliakalnis, pilkapynas, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1987, t. 3, p. 493.
247. Rudaminos piliakalnis, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1987, t. 3, p. 577.
1988
248. Sudargo piliakalniai, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1988, t. 4, p. 125.
249. Tautavičius Adolfas, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1988, t. 4, p. 285.
250. Varnupių piliakalnis, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1988, t. 4, p. 461.
251. Vilkiautinio pilkapynas, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1988, t. 4, p. 523–524.
252. Žalvario amžius, Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1988, t. 4, p. 636.
1989
253. Su V. Kairiūkščiu praleista daug dienų, Vytautas Kairiūkštis. Straipsniai, paskaitos, dokumentai, laiškai, amžininkų atsiminimai, Vilnius, 1989, p. 461–466.
1991
254. Generolą V. Nagevičių prisimenant, Švyturys, Kretinga, 1991 birželio 18, 19.
1992
255. Petras Tarasenka – Lietuvos archeologijos pradininkas, Lietuvos archeologija, Vilnius, 1992, t. 9, p. 5–21.
1993
256. Archeologą Karolį Meką į amžiną poilsį palydėjus, Voruta, 1993, Nr. 2, p. 8.
1995
257. Rudamina, Pažinkime Lietuvą: vadovas po 100 žymiausių vietovių, susijusių su mūsų krašto kultūra, istorija, gamta, Kaunas, 1995, p. 112–113.
258. Kunigo kelias: kunigui V. Mironui – 115 metų, Dienovidis, 1995 gegužės 23 (tas pats: Dirva, Chicago, 1995 rugsėjo 28, spalio 5).
1996
259. Rudesos pilkapynas, Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva, Vilnius, 1996, t. 1, p. 205.
260. Kernavės pilkapynast Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva, Vilnius, 1996, t. 1, p. 283–284.
1998
261. Upytės priešistorinio kapinyno tyrinėjimų duomenys, Lietuvos archeologija. Vilnius, 1998. t. 15, p. 19–85.
262. Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus Priešistorinis skyrius 1936–1940 metais (pirmajai mokslinei archeologinei ekspozicijai 60 metų), Lietuvos istorijos metraštis 1997, Vilnius, 1998, p. 447–454.
263. Vilkiautinio pilkapynas, Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva, Vilnius, 1998, t. 2, p. 293.
1999
264. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.), Vilnius, 1999, 328 p. (bendraautorius G. Zabiela).
2000
265. Archeologija Vilniaus universitete (amžininko prisiminimų šiupinys Archeologijos katedros 50-mečio jubiliejaus proga), Lietuvos istorijos metraštis 1999, Vilnius, 2000, p. 304–326.
2001
266. Archeologijos mokslas MA Istorijos institute pokario metais, Lietuvos istorijos metraštis 2000, Vilnius, 2001, p. 379–396.
2003
267. Kelias į archeologiją, Vilnius, 2003, 248 p.
268. Karaliaučiaus universitete 1938–1940 (prisiminimai iš studijų laikų Karaliaučiaus universitete), Lietuvos archeologija, Vilnius, 2003, t. 24, p. 299–312.