|
|
Gimė 1928 m. vasario 28 d. Kaldūniškio k., Anykščių r., mirė 1983 m. rugpjūčio 6 d., palaidotas Anykščiuose.
Baigė Anykščių gimnaziją.
1947 m. įstojo į Vilniaus Universitetą, archeologijos specialybę.
1951 m. universitetą baigė, buvo pasiųstas į Svėdasų vidurinę mokyklą.
Tačiau mokytojauti teko neilgai. Anykščių rajono laikraščio redakcija greit pastebėjo jauną mokytoją, rašantį įdomius istorinės tematikos straipsnius, buvo pakviestas dirbti, tačiau S. Juodelis nemėgo užsakomų straipsnių ir neilgai padirbęs išėjo iš redakcijos, įsidarbino Anykščių A.Vienuolio memorialiniame muziejuje, moksliniu bendradarbiu.
1959 m. rugpjūčio 1 dieną Kultūros ministro įsakymu jis paskiriamas į Rokiškio kraštotyros muziejų. Su šia darboviete siejasi patys brandžiausi ir prasmingiausi S. Juodelio darbai.
Muziejuje klasifikavo eksponatus, studijavo archyvinę medžiagą, organizavo mokslines ekspedicijas, rengė naujas ekspozicijas.
Mokėdamas kelias užsienio kalbas, Juodelis pirmiausia kibo į Rokiškio grafystės archyvą. Jį studijuodamas, rado įdomių faktų apie dvarų ekonomiką bei kultūrą, sudarė Rokiškio grafystės žemėlapį, jame nurodydamas palivarkų ribas, tiksliai pažymėdamas visus kaimus ir juose gyvenusių valstiečių skaičių, jų valdytą žemę bei baudžiavines prievoles.
Rado dokumentų apie grafystėje veikusias mokyklas, į lietuvių kalbą išvertė Rokiškio vargonininkų mokyklos įkūrėjo čekų kompozitoriaus Rudolfo Lymano darbo sutartį su Rokiškio grafiene Marija Tyzenhauzaite – Pšezdzieckiene.
S.Juodelis išstudijavo XIX amžiaus antrosios pusės Rokiškio miesto gatvių tinklą, domėjosi miestelėnų verslais, tautybe, tapo tikru Rokiškio istorijos žinovu.
Prie muziejaus jis įkūrė jaunųjų muziejininkų būrelį. Vaikai nešė S. Juodeliui pašto ženklus, įvairias monetas, akmeninius kirvukus, net surūdijusius ginklus. Čia pat kabinete jie mainikaudavo, aptardavo įdomiausius egzempliorius. Praėję Stasio muziejininkystės pamokas visi pradėjo nuoširdžiau domėtis Lietuvos praeitimi, jos kultūra.
Ilgą laiką Stasys Juodelis buvo vienintelis diplomuotas istorikas archeologas visoje rytų Aukštaitijoje, todėl tik Rokiškio muziejus galėjo savarankiškai atlikti archeologinius kasinėjimus.
Surinkęs gausią archeologijos kolekciją, Stasys Rokiškio kraštotyros muziejui paruošė įdomias gimininės bendruomenės ir feodalinės Lietuvos ekspozicijas. Jos lankytojams atvertos 1975 metais.
Stasio Juodelio darbą vertino ne tik kolegos muziejininkai ar Rokiškio rajono vadovai. Dėl mokslinės veiklos jis tapo žinomas Lietuvoje ir už jos ribų. Už nuopelnus Lietuvos mokslui ir kultūrai Stasį Juodelį garbės raštais apdovanojo Kultūros ministerija bei tuometinė aukščiausioji Lietuvos valdžia.
Tyrinėjimai
1960 metų vasarą Stasys kasinėjo Degučių (netoli Aleksandravėlės), 1962 metais Latvelių (Rokiškio r.), 1971 metais Grumbiškių ir 1973 metais Jutkių (Rokiškio r.) senkapius. Kelias vasaras paaukojo Norkūnų (Rokiškio r.) pilkapio kasinėjimams.
Šios vasaros buvo itin vaisingos. Čia atrasta medžiaga – siauraašmeniai kirviai, ietgaliai, žalvario papuošalai – labai papildė muziejaus archeologinius rinkinius, o detalūs kasinėjimų aprašymai, S. Juodelio ranka daryti brėžiniai saugomi muziejaus moksliniame archyve.
S. Juodelį, kaip archeologą ekspertą, į talką dažnai kviesdavosi kiti muziejai. Beveik visa 1978 metų S. Juodelio vasara prabėgo Kupiškio rajone, kur jis kasinėjo Starkonių, Karaliūniškių, Laukminiškių senkapius.
Svarbesnės publikacijos
Juodelis S. Archeologiniai kasinėjimai Kupiškio rajone // Komunizmo keliu (Kupiškis). – 1980, kovo 6, 13.
Juodelis S. Degučių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1970, gruod. 19.
Juodelis S. Drulėnų pilkapis // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 42-43.
Juodelis S. Eikotiškio senkapis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1972, liep. 1, p. 4.
Juodelis S. Gilios senovės liudytojai // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1976, rugs. 24.
Juodelis S. Globokime kultūros paminklus // Kolektyvinis darbas (Anykščiai). – 1957, geg. 23.
Juodelis S. Gumbiškių senkapio (Rokiškio raj.) kasinėjimai 1971 m. // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 73-74.
Juodelis S. Istoriniai šaltiniai // Kultūros barai. – 1965, Nr. 4, p. 44.
Juodelis S. Juodonių piliakalnio paslaptys // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1970, gruod. 8.
Juodelis S. Ką davė Latvelių senkapio kasinėjimai // Spalio pergalė (Pandėlys). – 1960, lapkr. 12.
Juodelis S. Kupiškio rajono senkapių tyrinėjimai // ATL 1978 ir 1979 metais. – V., 1980. – P. 118-122.
Juodelis S. Minaikiškių piliakalnis // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1971, vas. 16.
Juodelis S. Mįslė Lėvens slėnyje // Komunizmo keliu (Kupiškio raj.). – 1980, gruod. 18.
Juodelis S. Mitragalio lobis // Kraštotyra. – V., 1963. – P. 108-109.
Juodelis S. Naujasodės lobis // Kraštotyra. – V., 1969. – P. 118-119.
Juodelis S. Norkūnų pilkapiai // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1971, saus. 14.
Juodelis S. Norkūnų pilkapių (Rokiškio raj.) kasinėjimai // AETL 1970 ir 1971 metais. – V., 1972. – P. 34-35.
Juodelis S. Norkūnų pilkapyno kasinėjimai 1968 metais // AETL 1968 ir 1969 metais. – V., 1970. – P. 60-61.
Juodelis S. Salako pilkapiai // Tarybinė žemė (Zarasai). – 1971, liep. 10.
Juodelis S. Saugokime archeologinius paminklus // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1969, gruod. 13.
Juodelis S. Štaronių piliakalnio kapai // ATL 1980 ir 1981 metais. – V., 1982. – P. 100-101.
Juodelis S., Makuška K. Kultūros paminklų apsauga – svarbus kultūrinio darbo baras // Spalio pergalė (Pandėlys). – 1960, spal. 15.
Juodelis S., Žiukelis V. Gumbiškių senkapis // Spalio vėliava (Rokiškis). – 1972, saus. 6.