Karl Alfred Jentzsch (1850-1925)

jentzschalfred

Gimė 1850 m. Dresdene kovo 29 d., Vokietijoje, mirė – 1925 m. rugpjūčio 1 d. Giessene, Vokietijoje.

Leipcigo universitete studijavo geologiją, matematiką, geografiją.

Nuo 1875 m. dirbo Karališkosios fizikos ir ekonomijos draugijos Rytprūsių provincijos muziejuje geologijos skyriaus vedėju.

Po Otto Tišlerio mirties tvarkė ir proistorės skyrių, domėjosi archeologija. Tyrinėjo Kuršių Nerijos praeitį, domėjosi smėlio kopų susidarymu.

Nuo 1889 m. profesorius Karaliaučiaus universitete.

Nuo 1883 m. Vokietijos gamtotyros akademijos „Leopoldina“ narys.

Tyrė Rytų Prūsijos geologinę sandarą, Purmalių ir Gvildžių (prie Klaipėdos) kvartero atodangas, juros sistemos nuosėdų atodangas Papilėje, Kuršių neriją. Sudarė Rytų Prūsijos ir Vakarų Lietuvos prekvartero paviršiaus uolienų žemėlapį.

Aprašė kelis gręžinius prie Klaipėdos, juros sistemos kelovėjo ir apatinio oksfordžio sluoksnius Papilėje.

1893-1895 m. Aukštakiemių kapinyne (Klaipėdos r.) A. Jenčas kartu su H. Kemke ir Kreštmanu ištyrė per 250 kapų, datuojamų II-XIII a., rado 1229 dirbinius, kuriuos pristatė į Prussia muziejų.

Svarbesnės publikacijos

Jentsch A. Bericht über die Verwaltung des Ostpreussichen Provinzialmuseums der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft in den Jahren 1893-1895 // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1896, t. 37, p. 61-80.

Jentsch A. Bericht über die Verwaltung des Prowinzial-Muzeums im Jahre 1892 // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1893, t. 34, p. 61-75.

Jentsch A. Bericht über die Verwaltung und Vermehrung der Archeologischen Sammlungen der Provinzial-Muzeums in den Jahren 1890 und 1891 // Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft (Königsberg). – 1892, t. 33, p. 30-37.

Jentsch A. Über die in Ostpreussischen Provinzialmuseum auf bewahrten Gewichte der jüngsten heidnischen Zeit Preussens // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (Königsberg). – 1900, sąs. 21, p. 278-289.