 |
|
Gimė 1933 m. vasario mėn. 27 d. Gaižūnuose (Pakruojo r.), mirė – 2009 m. birželio mėn. 4 d. Vilniuje.
1940–1944 m. mokėsi Rimkūnų (Pakruojo r.) pradinėje mokykloje,
1944–1949 m. – Linkuvos (Pakruojo r.) gimnazijoje,
1949–1950 m. ir 1951–1952 m. – Vilniaus 1-ojoje berniukų gimnazijoje,
1950–1951 m. – Šiaulių 1-ojoje berniukų gimnazijoje.
1957 m. baigė Vilniaus universitetą (įgijo inžinieriaus geologo specialybę).
1969 m. geologijos ir mineralogijos mokslų daktaras.
1957–1963 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institute, 1963–1965 m. – TSRS Geologijos ministerijos Geologijos institute, 1965–1971 m. – Lietuvos mokslų akademijos Geografijos skyriuje.
1971–1979 m. Lietuvos geologijos instituto Kvartero geologijos ir geomorfologijos sektoriaus bei nuo 1976 m. Regioninės geologijos skyriaus vadovas.
1967–1969 m. ir nuo 1978 m. Vilniaus universiteto dėstytojas.
Nuo 1980 m. profesorius, o nuo 2005 m. profesorius – emeritas.
Sukūrė glaciosedimentacinių tyrimų metodiką, išryškino kvartero sistemos paleoglaciosedimentacijos ritmišką pobūdį ir pagrindinius glaciociklus, nustatė stambianuotrupinės medžiagos petrografinės mineralinės sudėties dėsningumus ir litostratigrafinio suskirstymo bei koreliavimo kriterijus.
Jo sukurtas petrografinis metodas įdiegtas skirstant Lietuvos pleistoceno morenų geologijos pjūvius. Detalizavo Lietuvos viršutinio pleistoceno geochronologiją ir stratigrafiją.
Vykdė kvartero geochronologinius tyrimus.
Vienas Mosėdžio akmenų muziejaus įkūrimo iniciatorių, mokslinis vadovas ir geologijos ekspozicijos autorius. Lietuvos riedulynų draustinių paskelbimo iniciatorius.
Dalyvavo 1984 m., 1989 m., 1996 m., 2000 m. pasaulio geologų ir 1982 m., 1987 m., 1995 m., 1999 m. Tarptautinės sąjungos kvarterui tirti (INQUA) kongresuose.
Nuo 1995 m. Lietuvos gamtos draugijos prezidentas.
Nuo 1998 m. Rusijos gamtos mokslų akademijos užsienio narys – akademikas, 1998 m. Tarptautinio biografijų centro (Kembridžas, Didžioji Britanija) direktoriaus pavaduotojas ir garbės narys, 1998 m. Lenkijos geologijos draugijos garbės narys, 1999 m. INQUA garbės narys.
Lietuvos geologų sąjungos garbės narys nuo 2004 m., Lenkijos geomorfologų draugijos garbės narys nuo 2008 m.
Bendradarbiavo žurnale „Mokslas ir gyvenimas“.
Tyrė archeologinius akmenis, akmeninius įrankius.
Publikacijos
Parašė moksliniųpopuliarių straipsnių (daugiau 200), enciklopedinių straipsnių (apie 1000) ir mokslinių populiarių knygų autorius.
Gaigalas A. Archeologiniai akmenys // Mokslas ir gyvenimas. – 1994, Nr. 12, p. 19.
Gaigalas A. Gandingos landšaftinis istorinis draustinis // Mokslas ir gyvenimas. – 1973, Nr. 5, p. 48.
Gaigalas A. Kiek kartų Lietuvą buvo užliejusios jūros // Mokslas ir gyvenimas. – 1960, Nr. 1, p. 24-25.
Gaigalas A. Pėduotieji akmenys // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 9, p. 8-9.
Gaigalas A. Vilniaus kalneliai // Mokslas ir gyvenimas. – 1994, Nr. 10, p. 7-9, Nr. 11, p. 4-5; 1995, Nr. 1, p. 8-9.
Gaigalas A. Vilniaus Pilies kalno sluoksniai // Mūsų gamta. – 1983, Nr. 8, p. 6-7.
Gaigalas A., Lasavickas S., Banys J. Gedimino kalno senasis deliuvis ir kultūrinių sluoksnių radiokarboninis datavimas // “Vilniaus pilys naujausių mokslinių tyrinėjimų šviesoje”: Mokslinės konferencijos tezės (1983 m. gruodž. 20 d.). – V., 1983. – P. 12-14.
Dating of fossil wood samples from the excavations of Grand Dukes castle in Vilnius / G. Zaitseva, A. Gaigalas, K. Alsanov, N. Kovaliuk, L. Sulerzhtskij, J. Mažeika, R. Petrošius, V. Urbanavičius // Conference on geochronology and dendrochronology of old works and radiocarbon dating of archeological findings in Lithuania. Vilnius, October 31- November 4, 1994: Abstracts and Papers. – V., 1994. – P. 48-53.
Vilniaus pilių teritorijos aplinkos sąlygų kitimo poledynmetyje svarbiausi etapai ir radiokarboninis datavimas / A. Gaigalas, J. Banys, S. Lasavickas, A. Lisanka, M. Meleišytė // Geografijos metraštis. –1986, t. 22-23, p. 70-78.
Šiaurės rytų Europos ledyninės nuogulos, su kitais, 1995 m., anglų k.
Baltijos jūros Gdansko įlankos geologija, su kitais, 2002 m., anglų k.
Gaigalas A. “Quaternary Research in the Baltic Countries (Kvartero tyrimai Baltijos kraštuose)” (“History of Geomorphology and Quaternary Geology”, 2008).
Gaigalas A. “Chronology of Buried Soils, Forest Fires and Extreme Migrations of Dunes on the Kuršių Nerija Spit (Lithuanian Coast) (Palaidotų dirvožemių chronologija, miško gaisrai ir ekstremali kopų migracija Kuršių Nerijoje)” (“Landform Analysis”, 2008).
Gaigalas A. “Joniškėlio molinga lyguma” (“Joniškėlis”, 2007).
Gaigalas A. “Pleistoceno ledynų slinkimo Lietuvos TSR teritorijoje rekonstrukcija pagal morenų tyrimo petrografinius duomenis (rusų k.)” (“Lietuvos geologijos klausimai”, 1963).
Gaigalas A. “Pietryčių Lietuvos skirtingo amžiaus pleistoceno morenų stambios nuotrupinės medžiagos ypatumai ir panaudojimo stratigrafijai galimybės (rusų k.)” (rusų k., “Darbai”, 1965).
Gaigalas A. “Glacial History of Lithuania. Characteristics and Genesis of Lithuanian Tills” (“Glacial Deposits in North-east Europe”,1995).
Gaigalas A. “Akmeninių kirvukų ir kitų akmens įrankių petrografinė sudėtis ir medžiagos šaltiniai” (“Geologija”, 2001).
Gaigalas A. “Succession, Chronostratigraphic Position and Palaeoenvironmental Evolution During the Formation of the Saale Complex (Middle Pleistocene Interglacial/Glacial Transitions) in Baltic Countries and East Europe (with Special Attention to an Intra-Saale Warm Period)” (“Praehistoria Thuringica”, 2004).
Gaigalas A. “Lietuvos pleistoceno glaciosedimentaciniai ciklai” aut. (rusų k., 1979).
Gaigalas A. “Moreni-istočnik gliaciologičeskoi informacii” (rusų k., su bendraaut., Maskva, Rusija, 1989).
Gaigalas A. “Gelvonai” (su bendraaut., 2009).
Pranešimai konferencijose
Gaigalas A. “Environment Study of Bronze-Iron AgeTransition Period of Eastern Europe” (“Nato Advanced Research Workshops”, Rusija, 2003);
Gaigalas A. “Reflection of Global Changes on the Local Enviroment in the Scale of Absolute Geochronology of Late Pleistocene” (8th International conference “Methods of absolute chronology”, Lenkija, 2004);
Gaigalas A. “Climatic Evolution During Interglacials and Holocene in the Late Cenozoic According Oxbow Sequences in Lithuania” (“FLAG 2006”, Turkija, 2006).