Tadeusz Dowgird (1852-1919)

daugirdastadas

Gimė 1852 m. vasario mėn. 27 d. Torbino m., Rusijoje, mirė 1919 m. lapkričio mėn. 1 d. Kaune, palaidotas Ariogaloje.

Mokėsi Rygoje, Peterburge, Varšuvoje, Miunchene.

1869 m. įstojo į Vilniaus paišybos mokyklą.

1870–1872 m. studijavo Sankt Peterburgo, 1872–1876 m. Miuncheno dailės akademijoje.

1882 m. Kuršo literatūros ir meno draugijos narys.

Nuo 1891 m. pradėjo bendradarbiauti „Varpe“.

1905 m. Vilniaus seimo narys.

Nuo 1907 m. Kauno miesto muziejaus konservatorius, nuo 1909 m. direktorius.

1907 m. Lietuvių mokslo draugijos narys.

1910–1914 m. padėjo rengti Lietuvių dailės draugijos parodas. Pirmojo pasaulinio karo metais saugojo muziejų, parašė išsamų kaizerinės okupacijos laikotarpio dienyną. Rašė periodiniuose leidiniuose „Draugija“, „Viltis“, „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuva“, „Vienybė“ ir kt. Vien Pirmojo pasaulinio karo metais periodikoje pasirodė daugiau kaip 130 jo publikacijų.

1917 m. dalyvavo komisijos, kuri rengė Lietuvos tautinės vėliavos projektą, darbe. Buvo priimtas jo pasiūlymas šalia raudonos ir žalios spalvos įvesti geltoną. Kūrė Vyčio projektus bei Lietuvos miestų herbus.

1919 m. tapo Valstybės archeologijos komisijos (VAK) pirmininku. Tų pačių metų vasario 17 d. išleisti pirmieji lietuviški spalvoti pašto ženklai, išspausdinti Berlyne, kurių dailininkai – K. Šimonis ir T. Daugirdas.

2006 m. Tėvynės pažinimo draugija įsteigė Tado Daugirdo premiją, skiriamą už nuopelnus puoselėjant tautos paveldą.

Buvo nuoseklus mokslininkas, sistemingai tvarkė medžiagą, rašė tyrinėjimų dienoraščius ir juos iliustravo. Registravo kultūros paminklus. Tyrinėjo kapinynus, piliakalnius ir kitus istorinius paminklus įvairiose Lietuvos vietovėse.

Kauno miesto muziejui dovanojo didelį archeologinės bei etnografinės medžiagos rinkinį. Jo dėka, iš atsitiktinių radinių sandėlio Kauno m. muziejus virto pavyzdingu kraštotyros muziejumi.

Tyrinėjimai

1882-1883 m. Paluknio (Jasnagurkos) (Raseinių r.) kapinyne ištirta 17 kapų;

1884 m. žvalgytas Toliškių pilkapynas ir senkapis (Kelmės r.);

1884-1886 m. kasinėtas Imbarės piliakalnis (Kretingos r.);

1884-1885 m. – kasinėti senojo geležies amžiaus pilkapiai Šiaulių r., Visdergių kaime (Kelmės r.);

1885 m. – naujojo geležies amžiaus plokštiniai kapai Titvydiškių kaime (Šiaulių r.);

1885-1886 m. – naujojo geležies amžiaus plokštiniai ir degintiniai kapai Imbarės kaime (Kretingos r.), žvalgytas vėjo pustomas Patumšalių (Telšių r.) senkapis;

1886 m. – žalvario amžiaus pilkapiai Bogory Gorne, Darbutų piliakalnis (Raseinių r.), senojo ir vidurinio amžiaus kapai Paklibakių kaime, senojo bei vidurinio geležies amžiaus akmenų vainikais apdėti pilkapiai Gilvyčių kaime;

1888 m. žvalgytas Griežių pilkapynas (Pasvalio r.).

1909 m. kartu su L. Kšivickiu ir A. Žmuidzinavičium tyrinėjo Dūkšto piliakalnį Salako apylinkėse;

1911 m. su L. Kšivickiu vėl kasinėjo Darbutų piliakalnį, tyrinėjo III-IV a. plokštinius kapus Lauksvydų kaime, Laukiškių kaime.

Publikacijos

1. Daugirdas (Dowgird) T.Trumpa apžvalga padarytų Lietuvoje ir Žemaitijoje archeologiszkų tyrinėjimų palaikų prieszistoriszkos gadynės / Vertė J. Bitaitis, J. Staugaitis // Varpas, 1891, Nr. 6, p. 86-88; Nr. 7, p. 100-102. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 9 (1).

2. Daugirdas T. Gerai yra svetimas šalįs pažinti, o savoji – tai jau priedermė // Viltis. – 1908, liep. 20 (rugpj. 2), p. 1.

3. Daugirdas T. Jeremiejaus rauda // Lietuvos žinios. – 1912, birž. 7 (20), p. 5.

4. Daugirdas T. Kauno kapitulai // Lietuvos žinios. – 1912, geg. 8 (21).

5. Daugirdas T. Kauno senovės pilis „Karalienės Bonos pilimi“ vadinta // Lietuvos žinios. – 1911, gruod. 8 (21); gruod. 17 (30); gruod. 20 (1912 saus. 2).

6. Daugirdas T. Mūsų piliakalniai / Barzdyla Lietuvis // Viltis. – 1910, rugpj. 11 (24).

7. Daugirdas T. Piliakalniai // Telšiai. Straipsniai ir istorijos dokumentai. – V., 1994. – P. 7-14. – Versta iš: Dowgird T. Pilkalnie. – Wisła, 1889. – T. 3, p. 384-389.

Dowgird T. ArcheologiaLitewska // Wielka encyklopedya powszechna ilustrowana. – Warszawa, 1891. – T. 4, p. 626-627.

8. Dowgird T. Archeologia litewska // Wielka encyklopedja powszechna ilustrowana. – Warszawa, 1894. – T. 3/4.

9. Dowgird T. Archeologja na wystawie starożytności w Warszawie // Tygodnik ilustrowany (Warszawa). – 1890, Nr. 2, p. 19-21.

10. Dowgird T. Ausgrabungen in Jasno-Górka auf „Pogankapej“ / (Übersetzung aus dem Zeitschrift „Kłosy“ 1884, Nr. 999, nebst Zusätzen von J.Dörig) // Sitzungberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst (Mitau). – 1885, p. 13-16.

11. Dowgird T. Ausgrabungen in Jasnogórka in Litauen: Übersetzung aus der Zeitschrift Kłosy, Bd.XXXVII, Nr.952, 1883 / Su J. Döringo prierašu // Sitzungsberichte der Kurländischen Gesellschaft für Literatur und Kunst in Mittau. – 1883, p. 73-78.

12. Dowgird T. Das Kowner Kastell / [Versta iš lenkų k.] // Kownaer Zeitung. –1916, saus. 24, Nr. 24.

13. Dowgird T. Krótki przegląd badań archeologicznych, dokonanych nad zabytkami z czasów przedhistorycznych na Żmudzi i Litwie // Pamiętnik drugiego zjazdu historyków polskich w Lwowie. I. Referaty. – Lwów, 1890, p. 1-7. – Kiekvieno pranešimo puslapiai numeruojami atskirai.

14. Dowgird T. Mapka archeologiczna okolicy nad Dubiskiej od miasteczka Betygoły do okolicy Surwily // Przegląd Historyczni (Warszawa). – 1909, t. 8, p. 361-366; Atsp.: 1909. – 6 p., 1 žemėl.

15. Dowgird T. O dwóch mogiłach książecych z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi // Wisła (Warszawa). – 1889, t. 3, p. 380-389.

16. Dowgird T. Opiś wykopalisk z Jasnejgórki // Kłosy. – 1883, Nr. 952, p. 202-204. – Straipsnio tąsa iš 1882 m.

17. Dowgird T. Pamiątki z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi. Melżyn kapas pod Jasnogórka // Pamiętnik fizyograficzny (Warszawa). – 1886, t. 6, p. 18-27; 1887, t. 7, p. 3-28.

18. Dowgird T. Pamiątki z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi. Melżyn-kapas w folwarku Wizdergi. Opis robot dokonanych w roku 1884 i 1885 // Pamiętnik fizyograficzny (Warszawa). – 1888, t. 8, p. 3-17; Atsp.: 15 p., 8 lent.

19. Dowgird T. Pamiątki z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi. Opiś cmentarzyska i pilkalnia w Imbarach w roku 1885 i 1886 // Pamiętnik Fizyograficzny (Warszawa). – 1889, t. 9, p. 380-389.

20. Dowgird T. Pamiątki z czasów przedhistorycznych na Žmujdzi. Melžyn-kapas pod Jasnogórką // Pamiętnik fizyograficzny (Warszawa). – 1887, t. 7, p. 3-28. – Tęsinys iš to paties leidinio 1886 m., t. 6 (žr. įr. Nr. 417).

21. Dowgird T. Wiadomości o wyrobach z kamienia gładzonego, znalezionych na Żmujdzi i Litwie // Pamiętnik fizyograficzny (Warszawa). – 1891, t. 10, p. 3-20.

22. Dowgird T. Wykopalisko w Jansnogósce w gubernji Kowienskiej // Kłosy (Warszawa). – 1882, t. 34, Nr. 867, p. 86-87; 1883, t. 35, p. 202; 1884, t. 36, Nr. 999, p. 124-126.

23. Dowgird T. Wykopaliśko w Jasnogórce gubernii Kowienskiej. – žr. įr. 345.

24. Dowgird T. Wystawa sztuki starożytnej do przemyslu urządzona w Muzeum rolnictwa i przemyslu w Warszawie 1889 roku // Biblioteka Warszawska. – 1890, t. 1, p. 356-366.