|
|
Gimė 1850 m. lapkričio 20 d. Griežionėlėse, Anykščių r., mirė 1927 m. gegužės 19 d. gimtinėje.
Iki 1863 m. mokėsi Panevėžio gimnazijoje, vėliau – privačiai pas Andrioniškio kunigą A. Viskantą. Jo įkvėptas pradėjo kaupti biblioteką.
Knygas pirko viešėdamas didesniuose miestuose, parsisiųsdavo iš Vilniaus, Varšuvos ir kitų knygynų. Knygas dailiai įrišdavo, antspauduodavo bibliotekos spaudu, įrašydavo katalogo kortelėje.
S. Didžiulis buvo vienas pirmųjų nelegalios literatūros platintojų, rinko tautosaką, rašė periodikoje.
1895 m. organizavo 9 valsčių prašymą carui, kad būtų leista lietuviška spauda.
Dalyvavo 1905–1907 m. įvykiuose, 1905 m. gruodžio 4 d. – Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis.
1906 m. vasario 14 d. su sūnumis suimtas, kalintas, paleistas už užstatą, bet netrukus vėl suimtas, 1907 m. nuteistas kalėti iki gyvos galvos ir ištremtas į Kanską Sibire.
1917–1924 m. su šeima gyveno Jaltoje, 1924 m. paralyžuotas grįžo į gimtinę.
Daugiau kaip 400 knygų jo bibliotekoje buvo lietuvių kalba, beveik 300 – lenkiškų, 30 rusiškų, 17 vokiškų, 3 prancūziškos ir 3 lotyniškos. Šiuo metu bibliotekos spaudiniai saugomi Vilniaus universiteto bibliotekoje – 230, Kauno technologijos universiteto bibliotekoje – 88, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje – 59, Kauno apskrities bibliotekoje – 18 bei Antano Baranausko ir Antano Vienuolio muziejuje – 62.
Lietuvos archeologijai nusipelnė kaip tautosakos apie archeologijos paminklus rinkėjas.