|
|
Gimė 1836 m. gegužės mėn. 2 d. Vilniuje, mirė – 1909 m. gruodžio mėn. 24 d. Švėkšnoje (Šilutės r.).
Anksti pradėjo domėtis archeologija ir numizmatika. Būdamas 15 metų amžiaus (1852 m.) pradėjo kasinėti Švėkšnos dvaro teritorijoje buvusius kapinynus. Iš viso ištyrė 164 kapus.
Tarp ano meto archeologų buvo žinomas ir gerbiamas žmogus, todėl 1860 m. jį išrinko Vilniaus Laikinosios archeologijos komisijos nariu bei Peterburgo Rusų archeologų draugijos nariu.
Paslaptingiausias jo radinys – 1852 m. viename pilkapyje, yra pagrindo manyti, kad Jurgaičiuose, surastos septynios Egipto statulėlės (amuletai). Iš kur jos čia atsirado, archeologai iki šiol neišsiaiškina. Yra manančių, kad šios skulptūrėlės galėjo būti grafų Pliaterių parvežtos iš kelionių po Egiptą.
Nuo 1857 m. Švenčionių gimnazijos kuratorius.
Nuo 1861 m. – Raseinių maršalka.
A. A. G. Broel Pliateris labai domėjosi ir numizmatika, daug keliaudavo. Lankėsi Vakarų Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir kt.
1862 m. iš tėvo paveldėjo keletą dvarų, tarp jų ir Švėkšnos.
Šiuose dvaruose nuolat negyvendavo. A. A. G. Broel Pliateriui priklausė ir Veprių dvaras, kurį XIX a. pabaigoje nusipirko iš Podbereskių (šį dvarą paveldėjo ir valdė jo sūnus Marijonas).
1872 m. vedė Genovefą Puslovską.
1878–1881 m. buvo Vilniaus gubernijos bajorų maršalka, yra buvęs ir Peterburgo caro rūmų didysis mašalka, Vilniaus žemės banko pirmininkas.
1894 m. apdovanotas Šv. Vladimiro II laipsnio ordinu, 1896 m. – Rusijos Baltojo Erelio ordinu, 1900 m. – Aleksandro Nevskio ordinu.
Pertvarkė Švėkšnos parką, jo teritorijoje 1880 m. pastatė gražius nedidelius ampyro stiliaus rūmus ir žmonos garbei juos pavadino vila „Genowefa“.
Buvo sukaupęs dideles archeologinių radinių iš Žemaitijos ir Vilniaus apylinkių, medžioklės trofėjų, meno dirbinių kolekcijas.
Mėgo medžioklę. Dvarui priklausančiame miške buvo įkūręs žvėryną, čia laikydavo kelių rūšių briedžius ir stirnas. Dvare atskirai buvo laikomi dar ir fazanai.
1867 m. A. A. G. Broel Pliateris skyrė žemės Švėkšnos liuteronų evangelikų bažnyčiai. Kartu su pusbroliu Aleksandru Broel Pliateriu, kuris gyveno Vilkėno dvare, pastatė Švėkšnos liuteronų bažnyčią, daug pinigų (50 tūkst. rublių), visas statybines medžiagas ir kt. paaukojo dabartinės neogotikinės Švėkšnos katalikų bažnyčios statybai.
Nenorėjo, kad Švėkšnoje būtų pastatyta cerkvė, todėl jai skyrė vietą pelkėtoje žemėje ir taip netiesiogiai pasisakė prieš lietuvių rusinimo politiką.
Grafas mokėjo kalbėti lietuviškai ir žemaitiškai, pritarė lietuvių tautinio atgimimo judėjimui, nuo tremties išgelbėjo Švėkšniškį gydytoją Juozapą Rugį, kai caro žandarai išsiaiškino, jog pastarasis aktyviai dalyvauja lietuvių tautiniame judėjime ir platina uždraustus lietuviškus leidinius. Tokią spaudą grafas yra ir pats ne kartą savo puošnioje karietoje gabenęs iš Prūsijos į Didžiąją Lietuvą. Muitinėje jo nedrįsdavo kratyti, todėl caro valdžios atstovai jo ir nesusekdavo.
A. A. G. Broel Pliateris palaikė artimus ryšius su kaimyninio Tenenių dvaro savininku Piotru Stolypinu, kuris 1906 m. buvo paskirtas Rusijos vidaus reikalų ministru ir ministru pirmininku Švėkšnos dvare jis yra ne kartą lankęsis).
Mirė A. A. G. Broel Pliateris 1909 m. gruodžio 24 dieną. Palaidotas Švėkšnos bažnyčios kriptoje, kuri yra po centriniu altoriumi.
Grafo žmona Genovefa Puslovska 1912 m. apie 450 vienetų vyro surinktų archeologinių eksponatų, kartu ir minėtąsias 7 egiptietiškas skulptūrėles padovanojo Vilniaus mokslo bičiulių draugijos muziejui. Keletas šių skulptūrėlių dabar saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
Genovefa ir Adomas Alfredas Gustavas Broel Pliateriai užaugino 2 sūnus – Marijoną Vandaliną ir Jurgį Felicijoną:
Marijonas Vandalinas (1873–1951 m.).
Jurgis Felicijonas (1875–1943 m.). Po tėvo mirties paveldėjo ir valdė Švėkšnos dvarą.
Tyrinėjimai
1852 m. kasinėjo Švėkšnos kapinyną(Šilutės r.).
Kasinėjo Rokantiškėse (Vilniuje) tarp Strielčiukų, Pūčkorių ir Žvirblių 72 VI–XII a. pilkapius.
Yra tyrinėjęs ir Kernavės piliakalnius bei pilkapynus (1859 m.).