 |
|
Gimė 1851 m. lapkričio mėn. 23 d. Ožkabaliuose (Vilkaviškio r.), mirė 1927 m. vasario mėn. 16 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse.
1873–1874 m. mokėsi Maskvos universiteto Istorijos-filosofijos fakultete.
1874 m., rudenį, perėjo į medicinos fakultetą.
1879 m. baigė universitetą ir gavo gydytojo teises.
1880 m. išvyko į Bulgariją, kur Lom Palankoje pradėjo eiti ligoninės gydytojo ir direktoriaus pareigas. Iš čia pradėjo rašyti straipsnius į lietuviškus laikraščius „Lietuvišką Ceitungą“ ir „Naują Keleivį“.
1882 m. iniciavo „Aušros“ laikraščio leidimo pradžią.
1905 m. jo pastangomis buvo sušauktas ir Didysis Vilniaus Seimas.
1907 m. įkūrė ir iki mirties vadovavo Lietuvos Mokslo draugijai, organizavo archeologinius kasinėjimus įvairiose Lietuvos vietose, pasipriešino caro valdininkų bandymui Gedimino pilies bokštą panaudoti miesto vandentiekiui.
1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą.
1919 m. tapo Tarybų valdžios steigiamo Istorinio-etnografinio muziejaus direktoriumi.
Pagrindiniai darbai susiję su Lietuvos istorija, tikyba, mitologija, atspindėjo platų jo apsiskaitymą ir archeologijos išmanymą.
Archeologijai nusipelnė kaip senienų rinkėjas – buvo surinkęs apie 80 000 archeologinių radinių. Lietuvos mokslo draugijai paliko 2000 antikinių monetų rinkinį, 4000 tomų istorinės-etnologinės tematikos biblioteką.
Propaguodamas archeologinius tyrimus bei radinius savo bei kitų parengtuose, jo redaguojamoje spaudoje skelbiamuose, straipsniuose jis skatino rinkti senovinius dirbinius, kaupti informaciją apie jų radimvietes.
Pirmasis sistemingai pradėjo tyrinėti vėlesnius senkapius, atkreipęs dėmesį į juose randamą antropologinę medžiagą ir ją rinko.
Pirmasis tarp archeologų archeologinės medžiagos pagrindu pradėjo spręsti etnogenezės problemas.
Tyrinėjimai
Karpiškių senkapis (Pakruojo r.), Piliakalnių piliakalnio papėdės gyvenvietė (Vilkaviškio r.), Gražiškių senkapis (Vilkaviškio r.), Kumečių senkapiai (Vilkaviškio r.), Teleičių senkapiai (Kauno r.), Karkazų senkapiai (Kauno r.), Kraštų senkapiai (Anykščių r.), Raginėnų pilkapiai (Radviliškio r.), Plaučiškių pilkapiai (Pakruojo r.), Pakalniškių pilkapiai (Radviliškio r.), Šeimyniškėlių senkapis (Anykščių r.), Ožakabalių senkapis (Vilkaviškio r.).
Svarbesnės publikacijos
1. BasanavičiusJ. Akmens ir vario bei žalvario kultūra lietuvių dainose ir pasakose // Lietuvių tauta (V.). – 1923, kn. 3, d. 2, p. 318-345.
2. Basanavičius J. Apie senovės lietuvių dailę ir raštą // Vilniaus žinios. – 1905, lapkr. 10 (23) (Nr. 264); lapkr. 16 (29) (Nr. 269).
3. Basanavičius J. Apie senovės Lietuvos pilis // Auszra. – 1884, Nr.1, p.37-42. Darbo pabaiga, pradžia „Auszra“, 1883, Nr. 1-10.
4. Basanavičius J. Apie senovės Lietuvos pilis. – Tilžė, 1891. – 55 p. – Tas pat: Basanavičius J. Rinktiniai raštai. – V., 1970. – P. 55-101.
5. Basanavičius J. Apie senowės Lietuwos piles // Auszra. –1883, Nr. 1, p. 15-18; Nr. 2, p. 30-41; Nr. 3, p. 60-64; Nr. 4, p. 97-102; Nr. 5, p. 129-135; Nr. 6, p. 163-169; Nr. 8-10, p. 236-242; 1884, Nr. 1, p. 37-42; 1983. – Tas pat: atskiras leid. Bitėnuose, 1891; Basanavičius J. Rinktiniai raštai. – V., 1970. – P. 55-101; Lietuvių tautos preitis (Chicago). – 1983, t. 6.
6. Basanavičius J. Apie senowes Lietuwos pylis / Jonas iš Oszkabalių // Lietuwiszka Ceitunga. – 1882, Nr. 32, 33, 35, 38, 40. – Str. nebaigtas, – Visas str. išsp.: Aušra, 1883, Nr. 1-6, 8-10; 1884, Nr.1.
7. Basanavičius J. Apie trakų prygų tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon // Lietuvių tauta (V.). – 1921, kn. 3, d. 1, p. 1-168.
8. Basanavičius J. Apie Vilniaus pradžią // Lietuvos rytai (V.). – 1923, geg. 19 (Nr. 5), p. 1-2.
9. Basanavičius J. Atsišaukimas į Lietuvos turtuolius // Viltis. – 1910, liep. 7 (20), p. 2-3.
10. Basanavičius J. Autobiografija – V., 1936. – 195 p. – Atsp. Iš “Lietuvių tautos” (V., 1935, kn. 5); pakartota – V., 1997.
11. Basanavičius J. Autobiografija. Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija. 1851-1922 m. // Lietuvių tauta (V.). – 1935, kn. 5, p. 7-195. Ir atskiras leidinys. – V., 1936. – 195 p. ir V., 1997. – 335 p. Dalis teksto išsp.: Basanavičius J. Rinktiniai raštai. – V., 1970.
12. Basanavičius J. Bajaro pilis / J. Bs. // Auszra. – 1884, Nr. 10-11, p. 354-357. Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 6.
13. Basanavičius J. Dar kartą apie „Getvingius“ // Varpas. – 1899, Nr. 4, p. 70. – Tas pat: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1989, t. 12 (4).
14. Basanavičius J. Dar kartą apie įsteigimą „mokslo“ draugijos // Vilniaus žinios. – 1905, birž. 24 (liep. 7).
15. Basanavičius J. Dar kartą apie Rambyną // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1903, Nr. 12.
16. Basanavičius J. Daugiau tikrumo mūsų scenoje ir kostiumuose // Viltis. – 1909, saus. 30 (vas. 12), p. 3.
17. Basanavičius J. Dėliai žynio Ilgio // Lietuvių tauta. – 1923, kn. 3, d. 2, p. 351-353. – Tas pat: Ramuva (V.). – 1997, sąs. 3, p. 20-21.
18. Basanavičius J. Dėliai žynio Ilgio // Ramuva. – 1997, sąs. 3, p. 20-21. – Perspausdinta iš: Lietuvių tauta (V.). – 1923, kn. 3, d. 2, p. 351-353.
19. Basanavičius J. Etnologiškos smulkmenos / Basanavitius J. – Tilžėje, 1893, – 32 p.
20. Basanavičius J. Gelgaudiškio inteligentams! // Vilniaus žinios. – 1905, rugs. 3 (16), p. 1.
21. Basanavičius J. Gentaras/ J. Birštonas // Vienybė lietuvninkų (Plymouth). – 1892, Nr. 3.
22. Basanavičius J. Isz priežasties atradimo Lietuvoje „raszyto akmens“ / D-ras J. Bs. // Auszra. – 1885, Nr. 12, p. 377-387; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7.
23. Basanavičius J. Iš krikščionybės santykių su senobės lietuvių kultūra // Viltis. – 1912, gruod. 5 (18).
24. Basanavičius J. Iš musun praeigos. II. Žinės apie pirmus Lietuvos gyventojus // Auszra. – 1885, Nr. 4/5, p. 105-111; Nr. 7-8, p. 179-184; Perspausdinta: Lietuvių tautos praeitis (Chicago). – 1983, t. 7.
25. Basanavičius J. Lapelis iš senovės lietuvių kultūros istorijos // Lietuvių tauta. – 1919, kn. 2, p. 598-601.
26. Basanavičius J. Lietuvių kalba archaiologijos ir etnografijos šviesoje // Lietuvių tauta. – 1923, kn. 3, d. 2, p. 266-274.
27. Basanavičius J. Lietuvių Mokslo Draugija 1908-9 metais // Viltis. – 1909, liep. 19 (rugpj. 1), p. 1.
28. Basanavičius J. Lietuvių Mokslo Draugijos dešimties metų apyskaita // Lietuvos aidas. – 1917, lapkr. 6, p. 2.
29. Basanavičius J. Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija, 1851-1922. – V., 1997. – 335 p. – Persp. (žr. įr. Nr. 4050).
30. Basanavičius J. Prie „Kirminų kalno“ archeologijos // Vilniaus žinios. – 1905, spal. 29 (lapkr. 11), p. 4.
31. Basanavičius J. Rinktiniai raštai. – V., Vaga, 1970. – 1037 p. – Dalis teksto išsp.: Lietuvių mitologija. – V., 1997. – T. 2, p. 16-51.
32. Basanavičius J. Über die Bestimung der Schafschere im litauischen Gräbern // Corespondenzblatt der Deutschen Gesellschaft für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte (München). – 1888, t. 19, Nr. 1, p. 1-4.